Turinys
Rinkodara kuri žlugdo verslą: kaip vadovui nepapulti į rinkodaros partnerių spąstus?

Rinkodaros procesuose santykiai tarp agentūrų, vidinių specialistų, vadovų ir akcininkų kartais tampa tokie painūs, jog pirkusi vieną paslaugą, reziumė įmonė gauna visai ką kita. Todėl ne kartą teko iš įmonės vadovų girdėti, jog rinkodara iš esmės jiems asocijuojasi su manipuliacijomis. Ir išties, liūdna pripažinti, tačiau šiuose vandenyse kai kurie specialistai ar agentūros stengiasi „pagražinti“ rezultatus ar apsukriai siūlo tai kas naudinga jiems, o ne pačiam užsakovui.
Jei nuspręsite nerti gilyn į šį straipsnį, labai tikėtina, kad atpažinsite situacijas, kuriose esate pabuvoję ir jūs – tik galbūt iki šiol jų neįvardijote. Savo ruožtu parodysiu signalus, kurie padeda laiku pastebėti rizikas, ir kaip patyręs profesionalas nuoširdžiai pabandysiu patarti ką daryti, kad jų išvengtumėte arba bent jau jas išspręstumėte. Remdamasis ilgamete patirtimi, atskleisiu dažniausias klaidas ir manipuliacijas, kurios verslams labai brangiai kainuoja.
Tai jautri tema. Ne visiems bus patogu tai skaityti: vieniems tai bus tiesa, kurios nenorėjo girdėti, kitiems – informacija, kurios nenorėjo matyti viešumoje. Tačiau nesąžiningumas ir klaidos rinkodaroje yra kasdienybė, į šiuos spąstus pakliūti lengva, o ištrūkti sunku. Viliuosi, jog šis tekstas padės jūsų organizacijai sustabdyti žalingą ciklą ir susigrąžinti kontrolę.
Šiame straipsnyje aptarsiu:
- spąstus, į kuriuos patenka vadovai užsakydami rinkodaros paslaugas;
- manipuliacijas statistika ir darbų imitaciją;
- skirtingų grupių interesus ir jų įtaką sprendimams;
- dažniausias klaidas pradinėse užsakymo stadijose;
- ryšius tarp akcininkų, vadovų, rinkodaros specialistų ir agentūrų.
Kaip ir kodėl tikrieji rinkodaros rezultatai slepiami nuo vadovų ir akcininkų?
Ar esate susidūrę su jausmu, jog kažkas yra „ne taip“ – lyg matytumėte tik gražią ataskaitų versiją, bet ne tikrą jūsų verslo situaciją? Deja, tai nėra reta situacija. Pasitaiko agentūrų ir specialistų, kurie sąmoningai slepia realius rinkodaros rodiklius ir riboja prieigą prie paskyrų bei duomenų – net tada, kai to prašo pats klientas arba kai norima pasitikrinti rezultatus, kryptį ir strategiją su kita komanda.
Dažniausiai tai pateisinama „konfidencialumu“, vidinėmis taisyklėmis ar kitais skambiais argumentais. Ilgainiui tokia praktika normalizuojama: vadovai prie to pripranta, o kartais net patys pradeda teisinti situaciją, kad negali laisvai pasiekti savo įmonės rinkodaros paskyrų ir analitikos.
Kaip agentūros vadovas, esu matęs ne vieną atvejį, kai klientas jaučia, jog rezultatai neatitinka realybės, tačiau paprašius peržiūrėti analitiką paaiškėja, jog jis neturi prieigos prie savo duomenų.
Ir čia verta sustoti. Būtent čia matome vieną ryškiausių raudonų vėliavėlių. Jūsų analitika ir paskyros privalo būti jums pasiekiamos bet kada, kai tik jums to prireikia. Juk tai jūsų verslas ir kitaip būti negali.
Kodėl slepiami tikrieji rinkodaros rezultatai?
Atsakymas paprastas: nes būtent čia atsiranda erdvė manipuliacijoms ir interesų tenkinimui.
Dažniausiai tikslas – parodyti geresnę situaciją, nei ji yra iš tikrųjų. Kartais tai kyla iš baimės prarasti klientą, darbą ar priedus. Kartais – iš neįgyvendintų pažadų, kai rezultatai buvo pažadėti, bet realybėje jų pasiekti nepavyko. Būna ir kita priežastis: noras įtikti vadovybei, siekiant karjeros aukštumų, arba bandant paslėpti savo (ar kitų) klaidas.
Esu matęs atvejų, kai tinklalapio lankomumo statistika buvo dirbtinai „padvigubinama“ – tas pats lankytojo apsilankymas fiksuojamas du kartus. Taip „Google Analytics“ ataskaitose reklamos srautas atrodo dvigubai didesnis, nors reklamos biudžetas išlieka tas pats. Iš pirmo žvilgsnio tai sukuria įspūdį, kad reklama buvo puikiai optimizuota, o organizacija – neva sutaupė lėšų. Tačiau tokias manipuliacijas galima atpažinti labai paprastai: prašyti ataskaitų ne tik iš „Google Analytics“, bet ir palyginti jas su „Google Ads“ duomenimis. Faktiniai skaičiai turi logiškai sutapti. Jei nesutampa – vadovybė privalo žinoti aiškias priežastis ir į tai atsižvelgti vertinant rezultatus.
Kitas pavyzdys – kai įmonės darbuotojų naršyklėse pagal nutylėjimą nustatomas automatiškai atsidarantis įmonės tinklalapis. Kiekvieną kartą paleidus naršyklę, atsidaro svetainė, o analitikoje tai fiksuojama kaip „tiesioginis srautas“. Rezultatas – dirbtinai išpūstas lankomumas, kuris neturi nieko bendro su realiu klientų susidomėjimu.
Panašūs metodai pasitaiko ir agentūrų konkurencinėje kovoje, kai pažadamas didesnis lankomumas už tą pačią (ar net mažesnę) kainą, o vėliau pateikiami pagražinti skaičiai. Kai kyla klausimų, neretai bandoma vadovus įvelti į jiems sunkiai suprantamus techninius procesus. Manipuliatorius pradeda kelti papildomus klausimus auditoriui – dažniausiai tokius, kurių atsakymai reikalauja daug papildomo darbo, laiko ir išlaidų. Vadovybė dažnai nenori už tai mokėti, auditorius nenori dirbti nemokamai, ir tema „natūraliai“ uždaroma.
Agentūrų ir vidinės politikos interesai: kaip parenkami KPI
Kai partnerio tikslas yra uždirbti daugiau iš savo kliento, bet ne padėti uždirbti daugiau kliento verslui, tai ypač aiškiai matosi KPI parinkime.
Ar jums teko:
- rinktis agentūrą ar specialistą pagal tai, kokį ROAS jie kažkam pasiekė?
- matyti, kaip agentūros giriasi „labai aukštu ROAS“?
- pirkti paslaugas su atsiskaitymu „už ROAS rezultatą“?
Jei taip – didelė tikimybė, kad buvote įtraukti į populiarų manipuliacijos modelį. Kartais tai įvyksta iš neišprusimo ar kompetencijų trūkumo, tačiau dažniau tai būna sąmoningas, gerai apgalvotas sprendimas, naudingas ne klientui, o paslaugos teikėjui.
Dar blogiau – kai tokio modelio prašo pats klientas. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo logiška: „mokėsiu tik už rezultatą“. Tačiau realybėje tai dažnai tampa spąstais. Jei klientas neperka atskiros konsultacijos apie KPI prasmę ir rizikas, specialistui paprasčiau „pataikauti“ ir duoti tai, ko prašoma – net jei tai ilgainiui kenkia pačiam verslui.
Kartais tokį modelį pasiūlo ir pati agentūra. Kodėl? Nes ROAS yra vienas lengviausiai „sutvarkomų“ rodiklių.
Kodėl ROAS taip lengva dirbtinai padidinti?
Jeigu vertinate kampanijas tik pagal ROAS (be papildomų išlygų), jį galima greitai „pagerinti“ labai paprastu triuku: palikti tik prekinio ženklo (brand) raktažodžių reklamą „Google“ paieškoje, o visas kitas kampanijas išjungti.
Kas nutinka tada?
- ROAS ataskaitose šauna į viršų 2 ar net daugiau kartų.
- Reklamą administruoti tampa lengviau ir greičiau.
- Agentūrai ar specialistui tai reiškia mažiau darbo, bet tokias pačias (ar net didesnes) pajamas.
Tik problema viena: tai nebūtinai augina verslą.
Nes verslui vertę kuria ne tik brand kampanijos. Yra ir kiti raktažodžiai, auditorijos, formatai, kurie gali generuoti papildomą apyvartą ir pelną. Taip, jų ROAS dažniausiai bus mažesnis – bet jie regulairiai auga. O kai visas dėmesys nukreipiamas tik į „gražų“ ROAS, dažnai aukojama plėtra.
Ką daryti, kad ROAS netaptų manipuliacijos įrankiu?
Mažų mažiausia, reikia atskirti: brand kampanijų ir visų kitų kampanijų rezultatus.
Juos būtina analizuoti atskirai. Taip, tai reikalauja daugiau laiko ir iš agentūros, ir iš kliento pusės. Bet reikia turėti omeny, kaip svarbu tai yra, nes kuo labiau mažinate paslaugų apimtį ir kontrolę, tuo didesnė tikimybė, kad susidursite su „optimizacijomis“, kurios gražiai atrodo ataskaitose, bet realiai stabdo augimą.
Tad jei norite tik „gražaus ROAS“ už mažesnę kainą – tai įmanoma. Bet jei norite, kad kartu augtų apyvarta ir pelnas, reikės daugiau darbo, daugiau kontrolės ir didesnės paslaugų apimties. Kampanijos, orientuotos į ROAS, siekia maksimalios grąžos iš reklamos biudžeto ir dažniausiai dirba su „karštesne“ auditorija – žmonėmis, kurie jau pasiruošę pirkti. Tuo tarpu žinomumo kampanijų tikslas nėra greitas pardavimas. Jos kuria paklausą, pasitikėjimą ir įprotį rinktis jūsų prekės ženklą – o jų poveikis pardavimams dažnai pasimato tik po tam tikro laiko. Žinomumo kampanijos beveik visada mažina einamojo laikotarpio ROAS, nes jos plečia auditoriją ir investuoja į pradinę pirkimo kelionės dalį. Todėl neverta tikėtis, kad tuo pačiu metu augs ir srautas, ir žinomumas, ir pardavimai, ir ROAS, tai ne tik sudėtinga, bet ir praktiškai neįmanoma.
Manipuliavimas statistine informacija rinkodaroje: metodai ir priežastys
Rinkodaroje skaičiai dažnai atrodo objektyvūs. Tačiau realybėje statistika yra tokia tiksli, kokia tiksli yra jos matavimo sistema. O kai matavimo sistema tampa manipuliacijų įrankiu – prarandamas ne tik skaidrumas, bet ir galimybė priimti teisingus sprendimus.
Žemiau aptariu dažniausius būdus, kaip manipuliuojama statistine informacija, ir kodėl tai pavojinga.
1) Manipuliacijos per analitikos fiksavimo metodologiją (pvz., Google Analytics)
Analitiką galima sukonfigūruoti šimtais skirtingų būdų. Kartais svetainėje sukuriamos tokios sudėtingos lankytojų fiksavimo schemos, kad net patyrusiems specialistams sunku greitai suprasti, kas ir kaip skaičiuojama.
Problema atsiranda tada, kai matavimo metodologija pakeičiama tam, kad ataskaitose skaičiai atrodytų gražesni. Tokie pakeitimai dažnai „sugriauna“ istorinius duomenis: naujos statistikos nebegalima lyginti su ankstesne, nes ji surinkta pagal visiškai kitą logiką. O tai automatiškai uždaro galimybę objektyviai įvertinti progresą.
Svarbu suprasti ir dar vieną dalyką: pakoregavus matavimo metodiką dirbtinai, jūs pradedate kaupti klaidingus duomenis. Ir tie duomenys vėliau naudojami DI pagrįstų reklaminių kampanijų optimizavimui (Google Ads, Meta Ads, TikTok ir kt.). Nuo duomenų kokybės tiesiogiai priklauso reklamos tikslumas ir efektyvumas.
Todėl tokioje situacijoje galite audituoti, keisti kūrybą, didinti biudžetą ar optimizuoti kampanijas kiek norite – jeigu nebus sutvarkyta pati matavimo sistema, reklama niekada neveiks stabiliai ir rezultatyviai.
Kitaip tariant, visa jūsų analizė tampa butaforine – kaip melaginga buhalterija. Jei analitika nėra patikima, visi sprendimai, paremti tokiais duomenimis, tampa subjektyvūs, nepatikrinami ir lengvai „pagrindžiami“ bet kokiais argumentais. O DI tokiu atveju nuolat priiminės klaidingus sprendimus.
2) Manipuliacijos per tarpines ataskaitas
Ne visi skaičiai, kuriuos matote ataskaitose, yra tiesa. Kartais jums rodoma informacija, kurios jūs negalite patikrinti: kaip ji apskaičiuota, iš kur paimta ir ar nėra „pakoreguota“ prieš pateikiant.
Esu matęs atvejų, kai agentūros klientams pateikdavo perskaičiuotas ataskaitas su dirbtinai pakeista reklamos kaina. Logika paprasta: agentūra deklaruoja, kad jos paslaugos „kainuoja labai mažai“ arba „nekainuoja nieko“, o realų uždarbį paslepia reklamos išlaidose.
Schema dažniausiai atrodo taip:
- reklama perkama per agentūros paskyras, todėl klientas nemato tikros reklamos savikainos;
- agentūra pateikia sąskaitą už reklamos išlaidas su paslėptu antkainiu;
- taip sukuriamas dirbtinis konkurencinis pranašumas („mes pigesni“), nors realybėje klientas sumoka daugiau.
Dar viena manipuliacijos forma – kai agentūra prisistato kaip „išskirtinis Google/Meta partneris“ ir deklaruoja, kad dėl to reklamos paskyros negali priklausyti klientui, o apmokėjimai turi vykti per agentūrą. Tokiais atvejais klientas tampa visiškai priklausomas nuo agentūros pateikiamų skaičių. Realybėje partnerystės modelių rinkoje yra įvairių, tačiau vienas principas nekinta: jeigu jūs patys negalite patikrinti reklamos išlaidų ir rezultatų tiesiogiai platformose – nėra jokio pagrindo tuo aklai tikėti.
3) Manipuliacija laiku ir KPI: dėmesio nukreipimas nuo esminių rezultatų
Vadovų ir akcininkų laikas ribotas. Susitikimuose dažniausiai skiriama 30–60 minučių aptarti rinkodarą. Ir būtent čia atsiranda erdvė manipuliacijai: per tą laiką galima kalbėti apie viską, kas atrodo „protingai“, bet neatsako į svarbiausią klausimą – kokia reali įtaka verslui?
Pavyzdžiui, galima ilgai kalbėti apie:
- lankytojų skaičių, sesijas ir jų pokyčius;
- auditorijas, geografiją, amžiaus grupes;
- „engagement“, pasiekiamumus, peržiūras.
Visa tai gali būti naudinga, bet dažnai tai tampa laiko „užmušimu“, kad neliktų laiko aptarti esmės: pardavimų, pelningumo, užklausų kokybės, klientų įsigijimo kainos, augimo tvarumo.
Vadovui, kuris nėra pasikaustęs skaitmeninės rinkodaros temoje, „teisingi KPI“ dažnai yra tie, kuriuos parodo ir paaiškina labiausiai pasitikėjimą keliantis žmogus.
Esu pats prašęs vadovų parodyti ataskaitas ir pakomentuoti, ką jie mato. Vienas atsakymas buvo tiesus: „Nieko nesuprantu.“ Kitas – „Lankomumas auga, viskas gerai.“ Tačiau paklausus, kokią įtaką tai daro pardavimams, atsakymo nėra.
Tokiose situacijose ataskaita tampa dūmų užsklanda: atrodo, kad vyksta didžiulis darbas, „verčiami kalnai“, bet realus rezultatas paslepiamas po gražiais, automatiškai sugeneruotais grafikais.
4) Skirtingos skaičiavimo metodologijos
Svarbu atskirti manipuliaciją nuo realybės: skirtingos sistemos rinkodaros rezultatus skaičiuoja ir priskiria skirtingai. Meta pardavimus ar užklausas vertina pagal savo atribucijos modelį (paspaudimų ir peržiūrų langus), Google Analytics pagal nustatymus gali taikyti vieną logiką, o Google Ads – dar kitą. Dėl to skaičiai tarp sistemų gali skirtis net tada, kai niekas specialiai nemeluoja.
Esminis klausimas tik vienas: ar jūsų organizacija turi aiškią metodologiją, kaip vertinti rezultatus per visus kanalus? Jei ne, jūs turite ją atrasti ir gerai išanalizuoti ir nuspręsti, kur investuoti daugiau, kas realiai veikia, o ką būtina taisyti. Kitu atveju sprendimai neišvengiamai taps paremti interpretacijomis, o ne faktais – ir tai yra ideali terpė klaidoms bei manipuliacijoms.
Kaip išvengti manipuliacijos rinkodaroje?
Manipuliacijos rinkodaroje dažniausiai atsiranda ten, kur nėra aiškių taisyklių, nuosavybės, kontrolės ir skaidrumo. Geros naujienos – didžiąją dalį rizikų galima eliminuoti iš anksto, jei susitvarkysite kelis kritinius dalykus.
1) Konfidencialumo sutartis ir nuosavybės teisė
Pirmiausia užtikrinkite nuosavybės teisę į visus atliktus darbus ir sukurtus resursus. Paprasta taisyklė: viskas, už ką mokate, turi priklausyti jums.
Taip pat svarbu: visos paskyros (Google Ads, Meta Ads, Analytics, Tag Manager ir kt.) turi priklausyti ir būti valdomos pačios organizacijos. Jeigu dėl objektyvių priežasčių tai neįmanoma, sutartyse būtina numatyti, kad:
- jūs turite pilnas prieigos teises;
- turite teisę suteikti prieigą tretiesiems specialistams auditui ar patikrai;
- Pagal pareikalavimą jos turi būti perduotos jums.
Atminkite: paskyrose galima rasti pakeitimų istoriją – joje matosi, kas, kada ir ką keitė. Tačiau jei paskyrų nevaldote jūs, realiai negalėsite nustatyti kieno tai atsakomybė ir, esant nuostoliams, neturėsite pagrindo jos išieškoti.
2) Stiprus ir neliečiamas analitikos pagrindas
Kokybiška rinkodaros analitika yra jūsų kontrolės pagrindas. Jos fiksavimo metodologija negali būti keičiama „pagal nuotaiką“. Reikia užtikrinti:
- nuoseklumą;
- duomenų kokybę;
- kad turite atsakingą asmenį (ar komandą), kuri prižiūri analitikos procesus ir darbus;
- galimybę analitiką patikrinti ir kitiems specialistams, jei tik to prireikia.
Analitikos naudojimo metodologija keičiama tik tada, kai:
- ji buvo įdiegta neteisingai;
- pasikeitė technologiniai sprendimai ar platformų reikalavimai.
Atminkite: analitikos istorijos „išvalymas“ ar paskyrų naikinimas labai dažnai tampa patogia priemone paslėpti ankstesnes manipuliacijas. Neleiskite trinti ar naikinti Google Analytics paskyrų, kitu atveju niekada nesužinosite, kas ir kodėl bandė koreguoti jūsų duomenis.
3) Tikrinkite agentūros, specialisto patikimumą
Jeigu agentūra tvirtina, kad yra Google ar Meta partnerė, bet jos nėra oficialiuose Google ar Meta partnerių sąrašuose, arba ji vengia pateikti aiškų patvirtinimą (pvz., partnerystės profilį, sertifikatus, oficialų statuso įrodymą) – tai jau yra rimta priežastis stabtelėti ir gerai apmąstyti ar su ja verta bendradarbiauti.
Svarbu suprasti ir dar vieną dalyką: net jei agentūra iš tiesų yra partnerė, tai savaime negarantuoja nei kokybės, nei sąžiningumo. Partnerystė dažniausiai reiškia, kad agentūra atitinka tam tikrus techninius kriterijus (pvz., sertifikatus, reklamos apimtis, procesų standartus), bet tai nereiškia, kad:
- jūsų paskyros bus valdomos skaidriai,
- jūsų duomenys bus jūsų nuosavybė,
- nebus manipuliuojama KPI,
- ar bus siekiama jūsų verslo pelningumo, o ne „gražių ataskaitų“.
Todėl partnerystę vertinkite kaip vieną iš patikimumo signalų, bet niekada – kaip vienintelį argumentą rinktis agentūrą. O jei partnerystė deklaruojama, bet neįrodoma, tai ne „smulkmena“, o raudona vėliavėle, kuri dažnai slepia didesnes problemas.
4) Tikrinkite analitikos įrankių kokybę
Analitiką „įdiegti“ dar nereiškia, kad ji veikia teisingai. Ypač jei diegėjas neturi pakankamos patirties ar nėra šios srities specialistas.
Jei nežinote, kas tiksliai diegė analitiką ir kokios jo kompetencijos – turite pagrindą abejoti.
Tikrinkite analitiką, tačiau po patikrinimo suteikite galimybę agentūrai ar specialistui paaiškinti, kodėl sprendimai buvo priimti būtent taip. Tik tada suprasite, kur buvo klaida, o kur – sąmoningas pasirinkimas.
5) Kontroliuokite prieigos teises prie paskyrų
Praktikoje labai dažnai matau, kad organizacijos neturi vidinių procesų, kurie kontroliuotų:
- kas turi prieigą prie paskyrų;
- kokias teises turi;
- ar tos teisės vis dar reikalingos.
Tai didina paskyrų užvaldymo, duomenų nutekėjimo ir net vagystės riziką. Paskirkite atsakingą asmenį ir periodiškai atlikite prieigų auditą – ypač kai keičiasi agentūra ar darbuotojai.
Paskyros dažnai turi kelių lygių struktūrą. Net jei matote vartotojus savo paskyroje, tai nebūtinai reiškia, kad matote visus. Jei jūsų paskyra yra žemesniame struktūros lygyje, aukštesnio lygio vartotojai gali turėti prieigą jums net nežinant.
6) Kyla per daug klausimų? Samdykite nepriklausomus ekspertus, kurie sugeba atpažinti manipuliacijas
Yra organizacijų, kur vidiniai darbuotojai ar agentūros tampa „siena“ tarp vadovybės ir realybės. Jie daro viską, kad kiti tiekėjai ar auditoriai nepatektų į „vidų“. Kodėl? Tam, kad sistema ir toliau veiktų jų naudai.
Taip pat matau įmones, kurios yra „pasodintos ant adatos“: sutartys ir struktūra sudėliota taip, kad paslaugų tiekėją pakeisti be nuostolių tampa beveik neįmanoma. Kai kuriais atvejais akcininkams verta samdyti nepriklausomus ekspertus ar „slaptus tikrintojus“, kurie objektyviai įvertintų rizikas ir pateiktų rekomendacijas.
Kur dideli biudžetai – ten daug interesų. Kuo didesnės investicijos į rinkodarą, tuo didesnė ir švaistymo rizika. Bet tuo pačiu – ir didesnis potencialas optimizavimui, automatizavimui bei našumui didinti.
7) Tikrinkite skaičių interpretacijas, ne tik pačius skaičius
Skaičiai patys savaime dar nėra sprendimai. Sprendimus kuria interpretacijos – o jos dažnai tampa manipuliacijos įrankiu.
Pavyzdžiui, posakis „el. pašto rinkodara yra pati efektyviausia“ gali būti tiesa viename kontekste, bet klaidinanti kitame. Vien tokia frazė nėra pagrindas investuoti į elektroninio pašto rinkodarą. Interpretacijos turi būti patvirtintos realiais duomenimis ir jūsų verslo situacija.
Kai matau organizaciją, kuri blaškosi tarp veiksmų ir vis dar nežino, ką daryti rinkodaroje, suvokiu, jog dažniausiai priežastis viena: strategijos paremtos skaičiais trūkumas. Tokiu atveju sprendimai priimami „iš nuojautos“, o rezultatai tampa atsitiktiniai.
8) Atsakingai rinkitės partnerius
Agentūros pasirinkimas nėra greaitas ir impulsyvus sprendimas. Jūs renkatės ne „paslaugą“, o žmones, kuriems patikėsite biudžetą, duomenis, reputaciją ir dalį verslo augimo atsakomybės. Todėl agentūrą verta vertinti taip pat rimtai, kaip renkantis svarbų komandos narį ar vadovą.
Kaina ar gražus portfolio čia toli gražu nėra esminiai rodikliai. Svarbiausia – skaidrumas, mąstymas, procesai ir gebėjimas prisiimti atsakomybę už realius rezultatus, o ne už atidirbtas ataskaitas.
Kaip atskirti tikrai patikimą partnerį ir išsirinkti skaitmeninės rinkodaros agentūrą, aptariu atskirame straipsnyje. Ji rasite čia.
D.U.K.
Ar normalu, kad reklamos/analitikos paskyros priklauso agentūrai?
Ne. Paskyros turi priklausyti organizacijai, o agentūra turėtų turėti suteiktas prieigas. Jei dėl objektyvių priežasčių paskyros kuriamos agentūros aplinkoje, sutartyje turi būti aiškiai numatytas perdavimas, pilnos teisės ir audito galimybė.
Kokie yra dažniausi verslo rezultatų ataskaitos „pagražinimo“ pavyzdžiai?
- Dirbtinai „padvigubintas“ srautas (pvz., tas pats apsilankymas fiksuojamas kelis kartus).
- Automatiškai atsidarantis įmonės tinklalapis darbuotojų naršyklėse (didina „direct traffic“).
- Ataskaitų pateikimas taip, kad neįmanoma patikrinti skaičiavimų logikos.
Kodėl ROAS dažnai tampa manipuliacijos įrankiu?
Nes ROAS galima „pagerinti“ techniniais sprendimais, kurie neaugina verslo (pvz., paliekant tik brand kampanijas, o augimo kampanijas išjungiant). Ataskaitoje atrodo gražiai, o realybėje – plėtra stabdoma.
Ką būtina numatyti sutartyje su agentūra?
- Nuosavybės teisę į atliktus darbus ir resursus.
- Kad paskyros priklauso organizacijai (arba turi būti perduotos pagal pareikalavimą).
- Pilnas prieigas ir teisę suteikti prieigą auditui.
- Aiškią KPI metodologiją ir ataskaitų skaidrumo standartą.



